- dindėti
- dindė́ti, dìnda (dìndi Š, diñdi), -ė́jo intr. barškėti, skambėti: Medinis vežimas dìnda Ds. Kai geras rogiakelis, tai skambalai aplink tik diñdi Gs. Girdėti – iš tolo lyg skambalas dindi Mair. Jis išgirdo dindint varpą rš. Avių skambalai dindėjo vienodai rš. ║ tr. prk. plepėti, taukšti: Jau gana, ką čia dìndi Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.